Lietuvos šaulių studentų korporacija SAJA vienija Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančius šaulius. 1934 m. buvo įkurta Vytauto Didžiojo universiteto studentų šaulių saja. Saja – tai šaulių studentų sugalvotas lietuviškas žodžio „korporacija” atitikmuo. 2007 m. buvo įkurtas Lietuvos šaulių studentų klubas, jis 2010 m. gegužės 19 d. reorganizuotas į Lietuvos šaulių studentų korporaciją SAJA.

SAJOS tikslai: skleisti šaulių idėjas akademinėje bendruomenėje ir burti jai priklausančius šaulius, savo išgalėmis stiprinti Šaulių sąjungą ir prisidėti prie jos plėtros.

Korporacijos nariai

SAJOS nariais gali būti visi aukštosiose mokyklose studijuojantys šauliai. Sajos nariai ir kandidatai gali priklausyti kitoms organizacijoms ir susivienijimams, kurių tikslai ir uždaviniai neprieštarauja Sąjungos įstatymui ir Sajos įstatams. Sajos nariai išlaiko narystę apskrities šaulių rinktinėje.

 

 

 

Korporacijos narių skirstymas

Kandidatas – asmuo siekiantis tapti Sajos nariu. Kandidatu tampama Valdybai pateikus prašymą ir vieno Sajos nario rekomendaciją bei susimokėjus stojamąjį mokestį. Kandidatavimo laikotarpis trunka iki iškilmingos šaulio priesaikos, bet ne trumpiau nei 3 mėnesius. Kandidatas tampa nariu, kai priima priesaiką ir jam iškilmingai uždedama nario kepuraitė. Anksčiau prisiekusieji Lietuvos Respublikai, Šaulio priesaikos neduoda. Kandidatas negali būti renkamas į Sajos valdybą. Kandidatas gali dalyvauti Susirinkime, tačiau balsavimo teisės jame neturi.

Sajūnai – tai tikrieji korporacijos nariai. Kiekvienas Sajūnas turi teisę ir pareigą nešioti ir gerbti Sajūno kepuraitę bei turi balso teisę.

Sendraugis – yra Sajos narys, baigęs pirmąją aukštojo mokslo pakopą, Sajos nariu daugiaunei 3 metus išbuvęs ir toliau bendradarbiaujantis su Saja. Narystė Lietuvos šaulių studentų klube skaičiuojama kaip narystė Sajoje. Naujam sendraugiui įteikiama Sendraugio juosta.

Narių teisės:

  • dalyvauti Sajos renginiuose;
  • siūlyti bei organizuoti renginius;
  • dalyvauti svarstant Sajos veiklos klausimus;
  • naudotis sprendžiamojo balso teise susirinkimuose;
  • gauti visą Sajos turimą informaciją, išskyrus tą, kuri nėra tiesiogiai susijusi su naryste Sajoje;
  • rinkti ir būti išrinktam į Sajos valdymo organus;
  • išstoti iš Sajos įstatų 46.1. punkte nustatyta tvarka.

Narių pareigos

  • laikytis Sajos įstatų ir Šaulių etikos (elgesio) kodekso;
  • padėti įgyvendinti Sajos veiklos tikslus ir uždavinius;
  • dalyvauti Susirinkime;
  • mokėti nario mokestį;
  • gerbti Sajos simboliką ir puoselėti tradicijas;
  • vykdyti Sajos valdymo organų nutarimus.

Korporacijos struktūra

Atskiruose akademiniuose miestuose, aukštosiose mokyklose ar jų fakultetuose gali būti steigiami atskiri Sajos skyriai. Skyrių turi sudaryti ne mažiau nei 5 Sajos nariai. Sajos skyriui vadovauja Skyriaus seniūnas. Sajos skyrius steigia, reorganizuoja bei likviduoja Susirinkimas Valdybos teikimu.

SAJOS rėmėjai

JUOZAS ŠIRVINSKAS

Atsargos pulkininkas leitenantas, buvęs Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas.

 

 

ALGIS KAŠĖTA

Istorikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, šaulys. Inicijavo Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą Varėnos krašte. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų medaliu ir Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

 

SAULIUS FILIPAVIČIUS

Troškūnų (Anykščių r.) Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, teologas, visuomenininkas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

 

 

RADVILĖ MORKŪNAITĖ – MIKULĖNIENĖ

Lietuvos politinė veikėja, buvusi Europos Parlamento narė, dabartinio Seimo narė. Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydžio ,,Trakinių partizanai“ rėmėja.

 

 

Liudas Gumbinas

Atsargos pulkininkas leitenantas, buvęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

 

 

 

Simbolika

Korporacijos spalvos ir jų reikšmės:

GELTONA – dorai ir kilniai savo Tėvynei tarnaujantis sajūnas;

ŽALIA – Tėvynės Lietuvos laisvė;

PILKA – intelektualumas.

Korporacijos ženklas:

 

 

 

 

 

 

 

 

Korporacijos vėliava

Korporacijos kepuraitė

Sendraugio juosta