Velykos tai margučių daužymo laikas. Daug kam po to skauda savimeilė, nes kaimynui pavyko įveikti jo stiprų ir galingą šventinį įnagį. Po viso to paprasti žmonės grįžta į savo kasdienę rutiną, tačiau tik ne šauliai. Jie nusprendė ne tik sudrebinti Kauną ir jo žmones, bet ir nuveikti šį tą naudingo pačiai Šaulių sąjungai.

Kai paprasti mirtingieji per melagių dieną laužo galvas, kaip čia geriau atsikeršijus kaimynui iškrečiant jam kokią išdaigą, šauliai su didžia pajauta puola į diskusijų liūną. Juk jiems smagiausiais dalykas yra ginti Tėvynę – ir nebūtinai ginklu, bet ir žodžiu!

Ši Tėvynės ir Šaulių sąjungos meilė puikiausiai pasireiškė balandžio 2-3 d., kai iš visų Lietuvos rinktinių sugužėjo maži ir dideli, gudrūs ir greiti, išmintingi ir entuziastingi. Klausit, kur ir ko jie atvyko. Atsakysiu, kad Kaunan, Jaunųjų šaulių asamblėjon. Jūs ir vėl klausit, ką jie ten veikė. Ir vėl atsakysiu, kad statė ir stiprino Lietuvos šaulių sąjungą!

Gudrauju? Ogi visai ne! Kad Jus įtikinčiau, leiskit papasakoti, kas iš tikrųjų vyko per tas ankstyvąsias balandžio dienas…

Taigis kaipgis, jauniesiems šauliams autobusais, traukiniais, mašinomis ir pėsčiomis subėgus į renginio vietą, prasidėjo lauktasis įvykis. Jį atidarė ir savo mintimis apie šaulio ir Lietuvos gyvenimą dalijosi Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas. Jaunieji šauliai turėjo proga iškamantinėti vadą ir tinkamai pasiruošti būsimoms diskusijoms.

O jau diskusijų būta ypač aršių! Juk tiek minčių, tiek idėjų, tiek noro pataisyti esamą padėti krebžda jaunųjų šaulių galvose. Visas jas norisi išsakyti ir visas aptarti. O tokie norai yra velniškai teisingi. Juk ir visos Asamblėjos tikslo būta tokio: supažindinti jaunuosius šaulius, kaip veikia LŠS vadovybė, ir patiems padėti išspręsti dalį vadovybės klausimų.

 

 

 

 

 

 

 

Kad darbas vyktų produktyviai, visi Asamblėjos dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes, kurioms vadovavo kompetentingi šauliai. Vasaros stovyklų ir pakopų mokymų organizavimo grupę moderavo Germantė Bartkutė, LŠS G3 skyriaus vyr. mokymo specialistė švietimui ir pilietiniam ugdymui; pilietinio ugdymo jaunųjų šaulių veikloje gaires nubrėžti padėjo istorikas dr. Norbertas Černiauskas (geriau žinomas kaip senolis); tuo tarpu suprasti ir tobulinti jaunojo šaulio įvaizdį padėjo žurnalo „Trimitas“ korespondentas Valdas Kilpys.

Diskusijų aistras vainikavo (o gal geriau sakyti sukėlė naujas aistrų lavinas?) Asamblėjos posėdis, kurio metu buvo pristatytas grupių nuveiktas darbas ir pagrindinės idėjos. Būtent šios idėjos sugulė į Asamblėjos rezoliuciją.

Po tokios išsunkiančios diskusijų dienos, didžioji dalis jaunųjų šaulių panoro pamankštinti ne tik smegenis. Kitaip tariant veiksmas persikėlė ant batutų, kas vertė netgi organizatorius išjudinti savo sustingusius kaulus.

Diena savo pabaigos sulaukė Skautnamyje. Ten nuostabiai įrengtoje filmų salėje buvo šauliškai dalijamasi ką tik keptomis dešrelėmis ir pagaliau poilsiaujama. Tiesa, ne visi panoro ilsėtis, bet čia jau kita istorija…

Kas su miegmaišiu šiltai, kas be jo, kas suspaustas tarp kaimynų, o kas ant plonyčio čiužinuko sulaukė sekmadienio – Atvelykio ryto. Kaip ir priklauso kiaušinių daužynės įvyko prie vieno didžiulio stalo.

Renginį užbaigė šauliška ekskursija pro tarpukario Kauną ir pasivaikščiojimas po karo muziejaus ekspozicijas.

Taip linksmai ir produktyviai prabėgo šio prakilnaus renginio valandos.

Iki kitų metų, broliai šauliai!

Šaulys Kovas